2007 „Carpe Diem“ kelionė į Bornholmą

Liepos 17 d. ankstų rytą su Bitlu išplaukėm iš Mingės i Klaipėdą, ten turėjo prisijungt likusi įgula: Auridas, Nerijus ir Saulė. Kartu su „Raigaine 2" ir Varnu priešakyje turėjom susitikti netoli Bornholmo numatytame taške. Buvo vykdomas toks meninis projektas „Taškas". Iš Klaipėdos abi jachtos pajudėjo 18 val. Sutemus prasidėjo... Saulė, Nerijus ir Auridas buvo jūrligės nužudyti dviem parom. Teko vachtuot su Bitlu pora parų vieniem. Bet užtai provizijos kiek turėjom! Nes ir valgėm tik dviese. Po poros parų įgula atsigavo ir atsargiai pradėjo valgyti. Tada Auridas ištarė savo nemitingą mintį (filosofas gi): „pirmą kart gyvenime pajutau sriubos skonį du kartus, šaukštą praryji ir pajunti skonį, tas šaukštas iš kart lekia už borto ir skonis dar net nepasikeitęs". Per bangavimą apsivertė vienas akumuliatorius( Va va va... žioplys kepas). Netekom elektros. Teks eiti tik su burėm. Pagaliau susitikom Ragaine2, ji mus (mes gi be šviesų) palydėjo į Rionę. Nusiperkam ten naują akumuliatorių, šį kartą įtvirtinam jau kapitališkai.

Vakare jungtinis „Carpe diem" ir „Ragainės 2" įgulų vakarėlis ir diskoteka.

Išpaukėm iš Rionės ir sustojom ant Rionės bankės pažvejoti menkių. Po 30 min nusprendėm, kad nebeturim tuščių puodų (nes Bitlas į visus laivo puodus prikišo menkių filė marinatų, apsuko izoliacija). Tada išplaukėm į Helį Lenkijoj, o pakeliui, be abejo, vėl prasidėjo audros. Įsukus naktį į Gdansko įlanką papuolėm į nežinia ką - variklis gesdavo, bangos pylė per višų ir t.t. Buvo sunku susigaudyti ar mes stovim, ar artėjam į uosto molą, iki kurio buvo belikę 200 m. Susirifavom visas bures, vėl pakėlėm - jachta stovi vietoj. Buvo trečia valanda nakties, mes su Bitlu išmetėm inkarą ir nuėjom pamiegoti, palikę nepatyrusią įgulą stebėti ar prie nieko neartėjam. Prašvito. Kadangi inkaras jau buvo du kartus pakeltas ir vėl išmestas, trečią kartą pakelti nebepajėgėm. Tada pakėlėm surifuotas bures ir aš inkarą nupjoviau. Stovim vietoj. Tada supratom, kad mes kažką pagavom. Per raciją nusprendžiau išsikviesti Lenkijos pakrantės apsaugą, kuri atsiuntė žvejų laivuką, kuris dėl to pačio didelio bangavimo prie mūsų priplaukti negalėjo, todėl mes 1,5 val. su laivuku žaidėm žaidimą „pagauk buksyro lyną audros metu". Kai pagaliau turėjom buksyrą, pasirodė visas grožis, ant kurio mes sėdėjome - 40 mm inkarinis tinklo lynas, su pririštu prie jo baku. Lyną nupjovėm ir žvejai mus nutempė į uostą ir paliko. Visa tai nieko nekainavo, nes lynas, tinklas ir bakas naktį stovėjo ant įėjimo į uosto vartus. Galiausiai 8 val. ryto išlipom Helio uoste. Suradę pirmą atsidarius barą, nustebinom padavėją pusryčiam užsisakydami sriubų, kepsnių ir visų kitų pietų metui pritinkančių patiekalų ir gėrimų. Kainos nesikandžioja. Apie pietus kaimyninio pramoginio laivo kepas sužinojęs , kad mes ruošiamės nert itą šaltą vevandenį nusipjaustyt lyno nuo sraigto, nusivedė mane p[as savo pažystamus iš šalia esančios nardymo mokyklos, jie prižadėjo vakrop atvykt ir padėt mum, už 150 zlotų. Taip ir buvo, atvyko , nupjaustė, papsakojo ką matė, užvedu variklį, viskas gerai. Ryte 8,00 startuojam į Klaipėdą. Ir 4.00 be jokių nuotykių prisišvartuojam pilies uoste.