Jokūbo kelias - antra dalis

Buriuotojas Jokubo kelyje, II dalis

       Štai ir viskas, kelionė į šv. Santiago de Compostela miestą  baigta o KELIAS tęsiasi toliau ir laike ir samonėje .

 Auštant 8 spalio rytui, tarytum koks vienuolis prieš 700 metų, įpėdinau į Santiago miestą. Jau iš tolo migloje matėsi trys garsiosios Jokūbo katedros bokštai, įspūdį stiprino šalia pėdinančio ir brazdinančio gitarą amerikiečio Marko atliekami garsios hipių grupės Ten Years After hitai. Matyt is tikro reikia nueiti su 10kg kuprine 800km, kad pajustum tą pakyletą jausmą, kuomet  pamatai šv.Jokūbo katedrą, pamatai aikšteje begalę piligrimų su kuprinėmis ir visi sveikinasi “Buen Camino” ir  “ mes tą padarėme” ( we did it ). Na o Jokūbo  katedroje 12 val. dienos atliekamos šv.Mišios, skirtos piligrimams atsimins ilgam: tarp sveikinimų kitų šalių piligrimams buvo paminėtas ir Lietuvos vardas, sausakimšoje katedroje visi sveikinom vienas kitą, na o per visą katedrą mojuojama smilkyklė, gaudžiant  galingiems vargonams, išskirtinumo  įspūdį tik stiprino.

 O jau kitos dienos ankstyvą rytą, patraukiau į taip laukiamą Finisteria, pamatyti pasaulio kraštą, Atlanto vandenyną (taip pries 700m įsivaizdavo tų laikų žmogėnai). Po to dar gabalas piligriminio kelio iki Muxia iškyšulio, aplankyti Atlanto pakrantėje mažos bažnytėlės, kurios akmenines grindis štormo metu kartais  skalauja Atlanto bangos. Ir viskas, dabar jau tikrai viskas.......... po 40 dienų vaikščiojimo pėsčiomis Jokūbo keliu vėl grįžtu į civilizaciją, vėl lipu į autobusą, po to lipu  į traukinį ir jau randuosi Barselonoje, pas savo dukrą, vėl civilizacijoje.

 Linkėjimai visiems

Andrius