sveikas maistas? |
2009-02-12 |
Ryškiai rožinės lašišos gabaliukai ant prekystalių vilioja daugelį.
Vieni iškart pasiduoda akimirksnio pagundai ir aukštos kainos barjerą
įveikia įvairiais argumentais apie begalinę tos žuvies naudą
organizmui, kiti, nuriję piniginės "neįgalumo" kartėlį, nusliūkina
šalin, atidėdami šį malonumą geresniems laikams.
O kaip ne-lais-vė-je iš-au-gin-tos la-ši-šos, ar jos svei-kos ir
nau-din-gos žmo-gaus or-ga-niz-mui?
Natūraliai užaugusių ir tradiciniais būdais pagautų lašišų
šiandieninėje prekyboje nerasime nė su žiburiu. Nebent koks žvejybos
entuziastas gali pasidžiaugti išskirtiniu laimikiu ir pasigardžiuoti
ne tik skaniu, bet ir sveiku patiekalu.
Tad kyla klausimas: ką valgome mes, eiliniai pirkėjai?
Lašiša - pagrindinis lašišinių šeimos atstovas. Tai vertinga žuvis.
Gaudomos ne mažesnės kaip 60 cm žuvys. Jos mėsa riebi (100 g - 693
kj), tvirtos struktūros, šviesiai rausvos spalvos. Tokią spalvą ji
įgauna dėl krevečių - mėgstamo lašišų maisto. Gėlame vandenyje lašišos
minta mažais vėžiukais ir žuvytėmis. Lašišoms būtinas švarus, šaltas,
turintis daug deguonies vanduo. Todėl šias žuvis galima laikyti
aplinkos švarumo indikatoriumi. Vertingiausiomis ir švariausiomis
laikomos Atlanto lašišos.
Žuvies produktų, ypač sidabrašonių lašišų nauda žmogaus organizmui
seniai įrodyta. Tirdami kai kurių paplitusių ligų priežastis,
mokslininkai nustatė, kad tam tikrų šalių gyventojai, kaip antai
eskimai ir japonai, gerokai rečiau serga širdies ir kraujagyslių
ligomis. Išanalizavus jų mitybos įpročius, nustatyta, kad jie kasdien
suvalgo daug žuvies ir jūros gėrybių. Šiuose produktuose yra
laisvuosius radikalus sujungiančių omega-3 riebalų rūgščių.
Jos neleidžia cholesteroliui, kuris yra kenksmingas, kauptis ant
kraujagyslių sienelių. Be tam tikrų riebalų rūgščių, kurias taip pat
su maistu gauname iš lašišos, smegenų veikla tampa nevisavertė, apima
depresija, sunkiau sutelkti dėmesį. Šios riebalų rūgštys ypač
reikalingos besivystančioms vaikų ir paauglių smegenims. Jos gerina
protinį darbą, atmintį ir nuotaiką.
Lašišų riebalai skatina medžiagų, slopinančių uždegimą, gamybą, todėl
gerėja lėtinių, alerginių ligų eiga, mažėja kraujo klampumas, dėl to
išvengiama trombozės, plečiasi kraujagyslės, organizme slopinami
oksidaciniai procesai. Bet visa tai gaunama tik iš natūraliai
užaugusios žuvies... Pasirodo, valgyti reikėtų ne bet kokią jūrinę
žuvį.
Pastaraisiais metais atliktų tyrimų duomenimis, kai kurios žuvys
užterštos toksinais ir gyvsidabriu. Kadangi daugelio gyvų organizmų
detoksikacinę funkciją atlieka kepenys, atsargiau reikėtų vartoti bet
kokios žuvies kepenis ir kepenų aliejų.
O kaip nelaisvėje išaugintos lašišos, ar jos sveikos ir naudingos
žmogaus organizmui? Faktai liudija ką kitą. Mūsų prekybos centruose
gausu tik atvežtinės produkcijos - dažniausiai iš Norvegijos
importuotų lašišų. Ar jums niekada nekilo klausimas, kodėl jų spalva
daug intensyvesnė nei žuvies, pagautos Lietuvos upėse, kodėl patys
norvegai nevalgo veislynuose užaugintos žuvies? Atsakymą į šiuos ir
kitus klausimus sužinosite pasidomėję, kokiomis sąlygomis ir kokiais
būdais šios žuvys auginamos veisimo fermose. Ne paslaptis, kad čia
lašišos auginamos vandens talpyklose, kurios per ankštos dideliam jų
skaičiui.
Tokiu atveju paprastai neišvengiama įvairių ligų. Tačiau dažniausiai
pasirenkamas lengviausias kelias - antibiotikai. O kas toliau? Jie
atsiduria mūsų organizme, pasigardžiuojant suvalgius keptą ar kitaip
apdorotą delikatesą. Bet tai dar ne viskas. Tinklalapio
http://www.homosanitus.lt/ duomenimis, fermeriai į žuvų pašarą žeria
dirbtinį dažiklį kantaksantiną, kuris ir nudažo lašišos mėsą sodria
spalva.
Su dirbtinai užauginta lašiša gauname ir dešimteriopai didesnį
polichloruoto difenilo ir dioksino kiekį, negu valgydami natūraliai
užaugusią žuvį. Neretai šioje lašišoje randamas ir didesnis sunkiųjų
metalų kiekis. Svarbiausia - nelaisvėje užaugintoje žuvyje turbūt
nerasime visų išgirtųjų, organizmui reikalingų retųjų amino rūgščių
bei baltymų.
Pabaigai pateiksime trumpą ištraukėlę iš labai rimtos specialistų
ataskaitos apie vyraujančią padėtį lašišų veisimo fermose: " Dėl
toksinių medžiagų cirkuliacijos uždaroje vandens apykaitos sistemoje
vystosi morfologiniai-patologiniai pakitimai lašišų jauniklių vidaus
organų mikrostruktūrose: kepenų distrofija, riebalų degeneracija,
hepatoma, uždegiminiai, nekroziniai židiniai, imuninės granulomos,
blastomos kepenyse, inkstuose bei blužnyje."
Žinoma, ne viskas suprantama eiliniam vartotojui, tačiau tie žodžiai
verčia susimąstyti, juolab kad kasdieniam vartojimui tikrai galima
įsigyti vietiniuose vandens telkiniuose pagautų žuvų.
parengta remiantis Egle Januskeviciutes emailu...
KOMENTARAI
KOMENTUOTI
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Prisijungti galite naudodamiesi
