Ryšys laive. VHF
Ryšys, kaip informacijos perdavimo būdas, priemonė tikriausiai lydi žmoniją nuo jos atsiradimo. Panašu, kad visą laiką egzistavo poreikis perduoti žinią. Ar tai gerą ar blogą, ar skubią, ar ateities kartoms, ar svarbią nuo kurios priklausė žmogaus ar net visos šalies likimas, ar šiaip pramogai, kaip jau esame ir mes įpratę. Gal todėl ryšių verslas visada turėjo neišsenkamą paslaugų poreikį, kad ir kaip besistengdamas negali pasotinti visų, nes, kaip sako kapitonas Andrius mūsų norams nėra galo, o galimybės vis dar yra ribotos. Tačiau tikrai nėra blogai ir nebūtinai palyginus su balandžių paštu ar laužų deginimu. Taip, bet visa tai galioja su viena sąlyga - kol esame krante arba per mobilaus telefono veikimo atstumą nuo jo. O ką daryti jeigu krantas nutolsta?
Nuo ko pradėti ?
Jeigu turime laivą ir nusprendėme, kad mums mobilaus telefono ryšio neužtenka, tuomet reikia nuo kažko pradėti. Pradėti reikėtų nuo jūrinio VHF transiverio (radijo stotelės) įsigijimo.
Kas tai yra? Tai labai aukštų dažnių diapazono (angl. Very High Frequency) radijo imtuvas/siųstuvas, radijo stotelė arba kitaip - transiveris (angl. tranceiver). dirbantis 156-162,5 MHz dažnių ribose ir naudojantis G3E (G-fazinė; 3- analoginė; E- balso) moduliaciją. VHF Radijo stotelės būna rankinės (pritaikytos nešiotis rankoje, kišenėje, išlipus į krantą ir stacionarios skirtos įtvirtinimui/įrengimui laive. Pagrindiniai jų skirtumai:
1. Rankine stotele galima pradėta naudotis iš karto, jeigu tik yra įdėtos baterijos arba įkrauti akumuliatoriai. Stacionarią – reikalinga įrengti/pritvirtinti ir prijungti anteną bei maitinimą.
2. Rankinės galingumas 2-5 W. Stacionarios – 25/1 W.
3. Rankinės stotelės ryšio nuotolis dėl sutrumpintos neefektyvios antenos, mažesnio galingumo ir naudojimo aukščio yra mažesnis lyginant su stacionaria radijo stotimi.
Kurią pasirinkti ?
Siūlau sekantį eiliškumą:
1. Įsigyti rankinę radijo stotelę.
2. Įsirengti stacionarią anteną stiebo viršūnėje.
3. Įsirengti stacionarią radijo stotį.
Kodėl tokiu eiliškumu ? Jeigu jau plaukiame tai geriau turėti nors kokį radijo ryšį greičiau negu gerą vėliau. Todėl rankinė stotelė tam labai tinka, nes įsigijus galima iš karto pradėti naudotis, žinoma, prieš siunčiant būtina iš Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) gauti leidimą naudoti laivo stotį. Kaip tai padaryti rasite čia. Netgi vėliau įsigijus ir įsirengus stacionarią radijo stotį rankinė stotelė išliks reikalinga. Ji galės būti panaudota kaip rezervinė. Ji pravers radijo stacionarios stoties patikrinimui arba ryšiui iš valties su laivu, arba didesniame laive ryšiui su dirbančiu ant bako, arba kai vairuojant reikės pačiam palaikyti ryšį, arba kai norėsite ko paklausti per radiją sutikto laivo užteks ją iškėlus rankoje pamojuoti. Nebereikės kelti kilo vėliavėlės 
.
Kodėl sekantis darbas turėtų būti stacionarios antenos įrengimas ? Dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
a) įsigiję ar pasigaminę nesudėtingą kabelio perėjimą galėsite rankinę radijo stotį prijungti prie stacionarios antenos ir ženkliai padidinti ryšio nuotolį. Su įkrautomis baterijomis jis bus labai artimas stacionariai įrengtos VHF radijo stoties ryšio nuotoliui.
Ir taip pasipraktikavus su rankine radijo stotimi ir įsirengus anteną laivo stiebe galime įsigyti stacionarinę radijo stotį. Būtinai su DSC (angl. Digital Selective Calling) funkcija. Dabar jau galima rasti ir su AIS (angl. Automatic Indentification System).
Funkcionalumų integracija turi savo privalumų ir trūkumų. Sako, jeigu suges integruota sistema tai nieko neliks veikiančio. Tačiau integruotas sistemas galime kartu laikyti ir rezervinėmis. Sugedus pagrindinei sistemai išlieka galimybė jomis pasinaudoti. Pvz. kur šiuo metu laive dar galima rasti laivo koordinates be pagrindinio GPS?. Ogi mobiliame telefone, rankinėje radijo stotelėje, kompiuteryje prijungus GPS imtuvo priedėlį.
Kaip teisingai įrengti stacionarią antena ?
VHF stacionarios antenos paprastai būna gaminamos dviejų rūšių:
- plikas plieninis laidas, virbalas, botagas (angl. whip)
- stiklo pluošto arba vinilo vamzdelis su viduje patalpintu laidu. Jeigu anteną įrengiame jachtos stiebo tope, tuomet geriau tinka plieninis lankstus virbalas. Jis sukelia mažesnį pasipriešinimą vėjui, yra lankstus užkliuvus už tilto, medžio, atsparus vibracijai. Kartais galime pamatyti ant laivų netgi sulenktų plieninių virbalų. Tokiais atvejais stiklo pluošto antena jau būtų sulūžusi. Abiejų šių antenų veikimo efektyvumas yra vienodas.
Antenai vietą reikia parinkti taip, kad erdvė į šonus apie aktyvų elementą būtų atvira nuo metalinių ar kitų laidžių įrengimų. T.y. kad antenos virbalas būtų iškilęs virš visų laidžių įrengimų tokių kaip navigacinės lempos, vėjo stiprumo matuoklis, vėjarodžio stovas.
Kokį naudoti kabelį ?
Svarbiausia – kabelis turi turėti 50 omų (Om) banginę varžą. TV kabeliai tam netinka, nes jų varža paprastai būna lygi 75 Om.
Antras svarb
